Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Trumpai apie svarbiausius teisės aktus, priimtus Seimo pavasario sesijos metu

Trumpai apie svarbiausius teisės aktus, priimtus Seimo pavasario sesijos metu

Ką tik pasibaigė Seimo Pavasario sesija, kuri prasideda kovo 10 ir baigiasi birželio 30 dieną. Ir nors valdantieji nuolat deklaruoja, jog rengiant teisės aktus galvojama apie kokybę, o ne kiekybę, vis tik gausus teisės aktų skaičius tokiais pasisakymais verčia abejoti.

Seimo pavasario sesijos metu buvo svarstoma apie 700 teisės aktų, kuriuos teikė Prezidentė, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai. Daugeliu atvejų pasigendama kur kas išsamesnės diskusijos dėl priimamų teisės aktų, nulemiančių mūsų visų kasdieninį gyvenimą, ateities kartų ugdymą, emigracijos problemas, o tai reiškia – mūsų Valstybės ateitį.

Kaip pagrindinės veiklos kryptys pavasario sesijos darbų programoje buvo įvardijama darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.

Pagaliau priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai, kuriais siekiama sudaryti prielaidas efektyviau valdyti valstybės tarnybą, pritraukti aukštesnės kvalifikacijos asmenų į valstybės tarnybą ir išlaikyti tarnyboje kompetentingus darbuotojus. Nepaisant kai kurių kolegų gana kritiškos nuomonės šio įstatymo atžvilgiu, vis tik pasisakau už permainas valstybės tarnyboje. Tik tokiu būdu galime tikėtis kompetentingų darbuotojų valstybės tarnyboje bei pateisinti čia dirbančiųjų teisėtus lūkesčius.

Gyventojų skurdo, socialinės atskirties mažinimo, socialinio pažeidžiamumo problemų sprendimo srityje svarbūs Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo, Pensijų sistemos reformos įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Išmokų vaikams įstatymo numatyti pakeitimai taip pat buvo priimti šios sesijos metu.

Seimo darbai buvo susiję ir su idėjos Mokytojas prestižinė profesija įgyvendinimo pradžia. Tai etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas ir kitos mokymo procesą tobulinančios priemonės, taip pat valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo modelio bei studijų finansavimo modelio keitimas ir tobulinimas. Šioje pavasario sesijoje pateikti sprendimai dėl medikų ir pedagogų darbo užmokesčio. Seimas po svarstymo pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir Švietimo įstatymų pataisoms (projektai Nr. XIIIP-2181(2), Nr. XIIIP-2182(2), kuriomis siūloma nuo šių metų rudens įvesti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį. Seimas taip pat priėmė ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-2220(2), kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti.

Tiek priimant įstatymą, kuriuo keičiama pedagogų darbo apmokėjimo tvarka, tiek Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, mano nuomone, buvo gerokai paskubėta. Nepamatuota skuba priimant šiuos teisės aktus, panašu, įnešė tik dar daugiau sumaišties, pagrįstų nuogąstavimų dėl neišdiskutuotų nuostatų.  Man sunku pateisinti ir suvokti taip vadinamą naudą siekiant uždaryti kai kurias medicinos įstaigas. Bijau, kad tai bus dar vienas socialinis ir ekonominis smūgis regionams, jų gyventojams.

Seime, pavasario sesijai baigiantis, buvo patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Strategijoje iki 2020 m. numatyta užtikrinti energijos sistemos saugumą, numatyti tikslai – energetikos sistemos integracija į ES, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, subalansuota ir tvari atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, energetikos infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas. Mūsų svarbiausias uždavinys – sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklais. 2030 metams keliamas tikslas – mažinti energijos kainą ir sklandžiai pereiti nuo iškastinių prie atsinaujinančių energijos išteklių. Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70% suvartojamos elektros energijos ir 45% iš jų bus pagaminta iš atsinaujinančių energetikos išteklių. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje ir visa – iš AEI.

Sesijos metu taip pat buvo išklausytas D. Grybauskaitės metinis pranešimas bei Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.

Seimas birželio 21 dieną pritarė po pateikimo mano parengtam Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-1534), kurį priėmus savivaldybės būtų suinteresuotos  skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas bei imtis investicijų pritraukimo. Šiai mano iniciatyvai pritarė bei po minėtu projektu pasirašė įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys Seimo nariai. Mano siūlomo Pelno mokesčio įstatymo projekto tikslas – numatyti, jog pelno mokesčio 75 procentai būtų įskaitomi į valstybės biudžetą ir 25 procentai į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą. Įstatymo projektą, kuriam Seimas pritarė po pateikimo, numatoma svarstyti Seimo rudens sesijos metu.

Neišvengiamai tenka pasikaroti, kad Seime, deja, dažnai pasigendama diskusijų iš esmės, detalios teisės aktų analizės, o tribūna bei eteris per dažnai užleidžiami tarpusavio rietenoms demonstruoti…

Lietuvos Respublikos Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius

Leave a Comment