Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Seimas pradėjo Valstybės tarnybos įstatymo projekto svarstymo procedūrą

Seimas pradėjo Valstybės tarnybos įstatymo projekto svarstymo procedūrą

Seimas nusprendė pradėti svarstyti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (Nr. XIIIP-1596) svarstymo procedūrą. Tam po pateikimo pritarė 64, prieš balsavo 15, susilaikė 32 Seimo nariai.

„Pertvarka siekiame efektyvesnio, kokybiškesnio viešųjų paslaugų teikimo gyventojams ir taip pat siekiame, kad Valstybės tarnybos įstatymas būtų kaip teisinis pagrindas sudaryti prielaidas turėti modernią valstybės tarnybą, patrauklią valstybės tarnybą naujiems valstybės tarnautojams, naujiems žmonėms, nes, kaip žinome, turime gana daug problemų valstybės tarnyboje“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos sąvoką nepatektų ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos, t. y. pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais nebūtų laikomi asmenys, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.

Projekte siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui taikyti koeficientą iš pareiginės algos koeficientų intervalo. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims (Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris) būtų mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo). Projekte  siūloma vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti 3 grupes.

Siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų, kurie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti skiriami valstybės tarnautojams, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Numatoma, kad valstybės tarnautojui galėtų būti mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu būtų pavesta laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustatytų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negalėtų viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudarytų 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negalėtų viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Projekte siūloma numatyti šias skatinimo priemones:

1–2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);

iki 5 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.

Projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.

Taip pat numatoma atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją.

Projekte siekiama pakeisti pačią kvalifikacijos tobulinimo paradigmą vietoj esamos, kurioje valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas yra pirmiausia institucijos, kurioje dirba atitinkamas valstybės tarnautojas, interesas (jos atsakomybė), į tokią, kur šia atsakomybe institucija dalinasi su pačiu valstybės tarnautoju, t. y. ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas turėtų aktyviai dėti pastangas, būti suinteresuotas tobulinti savo kvalifikaciją.

Projekte siūloma nustatyti nuotolinio darbo galimybę, t. y. sudaryti galimybę valstybės tarnautojui jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinus su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti nuotoliniu būdu (kitoje suderintoje vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis).

Numatoma tikslinti kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu. Valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis; siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinus valstybės tarnybos specifiką).

Siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto (rezervo).

Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.

Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga).

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gegužės 29 dieną.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Leave a Comment