Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Pakeitus Pelno mokesčio įstatymo nuostatą savivaldybės būtų suinteresuotos skatinti verslumą ir kurti naujas darbo vietas

Pakeitus Pelno mokesčio įstatymo nuostatą savivaldybės būtų suinteresuotos skatinti verslumą ir kurti naujas darbo vietas

Seimas birželio 21 dieną pritarė po pateikimo mano parengtam Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-1534), kurį priėmus savivaldybės būtų suinteresuotos  skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas bei imtis investicijų pritraukimo. Šiai mano iniciatyvai pritarė bei po minėtu projektu pasirašė įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys Seimo nariai.

Mūsų šalis be stiprių alternatyvų Vilniui ir Klaipėdai jau pirmuosiuose derybų etapuose gali prarasti užsienio kompanijų dėmesį. Lietuva neturi daug patrauklių regionų investicijoms: 52% tiesioginių užsienio investicijų, projektų įsikuria Vilniuje ir gyventojų skaičius čia išlieka stabilus. Kituose regionuose, trūkstant pelningų įsidarbinimo galimybių, demografinės tendencijos yra mažėjančios. Patiems regionams trūksta visuotinės ekonominės strategijos.

Dabar galiojanti savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių imtis iniciatyvos dėl verslumo skatinimo, investicijų pritraukimo, o tuo pačiu ir dėl naujų darbo vietų kūrimo. Esant tokiai sistemai, savivaldybėms dotacijos skiriamos nepriklausomai nuo jų finansinės ar ekonominės veiklos sėkmės. Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį sumoka kiekvienas pajamas gaunantis Lietuvoje, skiriamas savivaldybėms viešosioms paslaugoms vykdyti. GPM sudaro vidutiniškai 85% savivaldybių mokestinių pajamų.

2010-2016 m. 8% sumažėjęs gyventojų skaičius ir 9,7% nedarbo lygis visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, sufleruoja, jog regionai nėra patraukli vieta gyventi. Gero įsidarbinimo galimybių trūkumas prisideda prie blogėjančios socio-ekonominės savivaldybių padėties ir stabdo Lietuvos konkurencingumo augimą. Tik 28% tiesioginių užsienio investicijų projektų įsikūrė už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų. Pritraukus privataus kapitalo ir tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos savivaldybes, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas ir savivaldybės galėtų pritraukti emigravusius talentus.

Iš pelno mokesčio 2018 metais numatoma gauti 698,4 mln. eurų pajamų, arba 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų ir apie 1,6 proc. BVP to meto kainomis. Prognozuojant 2018 metų pajamas iš pelno mokesčio buvo atsižvelgta į pajamų iš šio mokesčio dinamiką (įskaitant šių metų numatomas surinkti pajamas), į BVP augimą (prognozuojama, kad 2018 metais nominalus BVP augs 5,3 proc.), numatomas įmonių avansinio pelno mokesčio mokėjimo tendencijas.

Norint pasiekti didesnį Lietuvos konkurencingumą pasaulyje, reikia padėti sustiprėti ekonominiams centrams regionuose. Tam, kad gerus rezultatus demonstruojančios savivaldybės augtų, būtini nauji įstatymai, pakeisiantys savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką ir panaikinsiantys iškreiptas paskatas netaupyti ir neskatinti darbo vietų kūrimosi.

                 Atsižvelgiant į susidariusią bei aukščiau išdėstytą situaciją ir buvo parengtas minėtas Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1534. Mano siūlomo Pelno mokesčio įstatymo projekto tikslas – numatyti, jog pelno mokesčio 75 procentai būtų įskaitomi į valstybės biudžetą ir 25 procentai į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą.

Įstatymo projektą, kuriam Seimas pritarė po pateikimo, numatoma svarstyti Seimo rudens sesijos metu.

 

 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Kęstutis Bartkevičius

 

 

Leave a Comment