Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Mokėjome įsisavinti, tad mokėkime ir išsaugoti

Mokėjome įsisavinti, tad mokėkime ir išsaugoti

Nereikia būti mistinių galių turinčiu pranašu, kad nuspėtum, kas laukia Mažeikių po 2020-ųjų, kai europinės paramos upė nuseks. Liūdnas vaizdelis. Pasižvalgius po Europos Sąjungos lėšomis renovuotas, tačiau dabar menkai teprižiūrimas erdves, suvoki, kad  „įsisavinti” lengvai atėjusius pinigus, pasitaškyti jais fantazijos užteko, tačiau kaip tuos projektus išlaikyti – idėjų nerasta. Norom nenorom prisimeni frazę iš garsiosios rusų komedijos „Dvylika kėdžių“: „Kisa, kam jums pinigai, jei jūs fantazijos neturite?“

Lūkesčius apdergė varniniai paukščiai

Prieš šešerius metus baigtas kompleksiškai tvarkyti Melioratorių gatvės parkas. Prieš tai apleistas, varninių paukščių pamėgtas parkas buvo įrengtas  už Europos Sąjungos struktūrinių fondų, šalies bei savivaldybės lėšas. Projekto vertė – 1,5 milijono litų (435 tūkst. eurų). Šiam, kaip ir kitiems projektams, vykdyti Savivaldybė ėmė paskolą. Juk negaila, kai tikslas toks kilnus: šis parkas turėjo didinti Mažeikių miesto patrauklumą investicijoms, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką.

Per renovuoto Melioratorių gatvės parko atidarymą džiaugtasi, kad „laukinių paukščių neliko nė kvapo, o jų kranksėjimą pakeis vaikų balsai – čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Užsiėmimą parke ras ne tik patys mažiausieji, bet ir ūgtelėję mažeikiškiai: pastatyti žaidimų įrenginiai pritaikyti įvairaus amžiaus vaikams. Suaugusieji galės pasivaikščioti atnaujintais pėsčiųjų takais, pailsėti ant suoliukų, pasigėrėti fontanu, sutvarkytais senaisiais ir pasodintais naujais želdiniais“.

Deja, tas viltingas džiaugsmas truko neilgai – vos po pusmečio senieji gyventojai – varniniai paukščiai – sugrįžo ir, regis, apsigyveno ilgam. Jiems nė motais petardomis retkarčiais pagrūmojantys valdininkai – paukščiai suka lizdus, baisiu krankimu užgožia bet kokius žmogiškos prigimties garsus, apdergia viską, kas juda ir nejuda. Pasigirsta pamąstymų, kad parką reikėtų aptverti, pastatyti stendus, įspėjančius, jog vaikščiojimas šioje apdergtoje erdvėje yra pavojingas žmonių sveikatai. Vadinasi, ES, valstybės, savivaldybės lėšos nuskrenda varnoms ant uodegos.

Mažeikius ir vėl netikėtai užklupo pavasaris

Beje, ne tik Melioratorių gatvės parką okupavę paukščiai verčia mažeikiškius aplenkti šią vietą ir pasigailėti dėl nemažų investicijų. Po lietaus purvynuose skęstantys treniruokliai, seniai meistro rankos besiilgintys žaidimų aikštynai, murzini suoleliai, bjauriomis kiaurymėmis žiojinti tvenkinio tvora, nešluoti takai – viskas liudija, kad valdininkai į šitą „Mažeikių miesto patrauklumą investicijoms, gyvenimo kokybę ir aplinką“ turėjusią gerinti erdvę seniai numojo ranka.

Ir ne tik į ją. Šeimininkiško požiūrio verkdami prašosi Juodpelkio ir Senamiesčio parkai, taip pat turėję už ES lėšas „didinti Mažeikių miesto konkurencingumą išnaudojant turimą potencialą, sukuriant patrauklią gyvenamąją aplinką miesto gyventojams bei palankias sąlygas verslui plėtoti“. Šluotos laukia nesulaukia renovuotos ir nelabai, tačiau ne vienu purvo sluoksniu apaugusios gatvės.

„Mūsų miestą ir vėl netikėtai užklupo pavasaris”, – graudžiai juokauja mažeikiškiai. Ir jie, manau, teisūs, nes išties viešosios Mažeikių erdvės tvarkomos labai prastai, atgrubnagiškai. Nes, anot svarbiausio Mažeikių miesto valdininko – seniūno, tam tikslui nėra pinigų.

Ataskaitoje darbai virte virė

Seniūno teiginį dėl pinigų stygiaus paneigia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 metų ataskaita, kur juodu ant balto parašyta, kad Viešųjų darbų programai vykdyti Mažeikių seniūnijai iš savivaldybės biudžeto skirta 101,6 tūkst. Eur, iš jų įsisavinta 101,6 tūkst. Eur. Įdarbinti asmenys, neva, atliko visuomeninės paskirties teritorijų tvarkymo ir priežiūros darbus. Darbo birža iš Užimtumo fondo skyrė 45,2 tūkst. Eur. Pagal 2017 m. užimtumo didinimo programą  buvo įdarbinti 154 bedarbiai.

„Pagal patvirtintą programą buvo vykdomi visuomeninės paskirties teritorijų tvarkymo ir priežiūros pagalbiniai darbai, socialinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukcijos ir smulkaus remonto darbai, aplinkos tvarkymo pagalbiniai darbai. Nuolat renkamos šiukšlės iš parkų ir skverų, prižiūrimos šiukšliadėžės, šluojami takai parkuose ir skveruose. Rudenį grėbiami lapai parkuose ir skveruose. Pjaunama žolė seniūnijai priklausančiose teritorijose, kurios pagal sutartį neįtrauktos prižiūrėti rangovams”, – rašoma savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitoje.

Tame pačiame dokumente nurodoma, kad praėjusiais metais Mažeikių seniūnijoje  atlikti šie miesto tvarkymo darbai: Mažeikių miesto senamiesčio parke, Melioratorių parkelyje, Ventos ir Sodų gatvėse išardyta ir utilizuota daugiau kaip 400 varninių paukščių lizdų; nuolat prižiūrėti, remontuoti Juodpelkio, Senamiesčio, Melioratorių parkų ir Sodų gatvės skvero įrenginiai (sugadintų medinių, metalinių detalių keitimas, dažymas); užtaisytos duobės dolomitine skalda daugiausiai duobėtuose daugiabučių namų kiemuose: Naftininkų g., Pavenčių g., Draugystės g., Žemaitijos g., Ventos g. (supilta 10 kub. m dolomitinės skaldos). Pasirodo, tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, užtaisinėjo… Tačiau, regis, tik ataskaitoje.

Būtina analizė

Puiku, kad Europos Sąjunga skyrė lėšas, tačiau analizė, kur ir kaip jos panaudotos, koks tolesnis renovuotų objektų likimas, turi būti daroma labai atidžiai – ne ataskaitoms, o galvojant apie mūsų krašto ateitį, čia gyvenančius žmones. Reikėtų peržiūrėti visą gautų lėšų portfelį ir įvertinti kiekvieno projekto realų ekonominį ar socialinį efektą, prižiūrėti tai, kas padaryta, šalinti trūkumus.

Apie lėšų panaudojimo efektyvumą, realią naudą gyventojams, mano giliu įsitikinimu, Mažeikių rajono savivaldybės vadovai turėjo susirūpinti kur kas anksčiau. Jau dabar didelį galvos skausmą mažeikiškiams ir patiems valdininkams kelia už ES pinigus pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. Nuolat neveikiantys liftai yra rimta kliūtis neįgaliesiems, žmonėms su vaikais vežimėliuose, dviratininkams. Diskusijose su rajono vadovais raginau atsisakyti šito projekto, gyventojų saugumą užtikrinti užkardomis, kurios nusileistų atvažiuojant traukiniui. Deja, troškimas „įsisavinti“ ES lėšas buvo didesnis už sveiką protą.

Beje, intensyviai ruošiamasi statyti dar vieną liftais „ratuotą“ 12 m. aukščio monstrą – viaduką (estakadą) per geležinkelį Algirdo gatvėje. Beveik dešimtmetį kalbu apie tai, jog būtina ieškoti alternatyvų miesto tikrų tikriausiai nepapuošiančiam bei gyventojams daug rūpesčių sukelsiančiam projektui. Viena iš tokių alternatyvų – vakarinio Mažeikių aplinkkelio statyba. Ir vėl tas atodūsiu palydimas „deja“. Šią savaitę vykusiame susitikime su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinai direktoriaus pareigas einančiu Vitalijumi Andrejevu paaiškėjo, jog per tuos dešimt metų Mažeikių rajono savivaldybės valdininkai nesikreipė į Kelių direkciją dėl Troškučių gatvės, kur planuojamas aplinkkelis, nuosavybės teisių perdavimo, neįvertinta aplinkkelio nauda (atsiperkamumas), neatliktas makromodeliavimas apie automobilių srautus Mažeikių mieste. Prisipažinsiu, svyra rankos matant tokį valdininkų cinišką požiūrį į savo miestą.

Taigi akivaizdu, kad greta šalies dabarčiai ir ateičiai reikšmingų strategiškai svarbių infrastruktūros objektų būta ir vis dar yra daug beprasmių ES lėšomis finansuotų, nekuriančių ir nekursiančių nei ekonominės, nei socialinės naudos projektų. Negalvojama, kaip prižiūrėti tuos, kurie yra naudingi. Susidaro įspūdis, kad lėšas gavus lyg ir dykai, tarsi išlošus loterijoje, skubama jas įsisavinti negalvojant, kaip ten bus toliau. Vis tik laikas pradėti galvoti, nes iki 2020 metų liko labai mažai.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bartkevičius

Leave a Comment