Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Ministerijų biudžetai išsipūtė net 0,5 mlrd. eurų

Ministerijų biudžetai išsipūtė net 0,5 mlrd. eurų

„Istoriniame 2018 m.“ Sauliaus Skvernelio biudžete 14-ai Lietuvos ministerijų kartu su LR Vyriausybės kanceliarija numatyti net 504 mln. eurų didesni asignavimai negu buvo šiemet. Šioms valstybės institucijoms, kartu sudėjus, 2017 m. asignavimai siekė 8,17 mlrd. eurų, o 2018 m. numatoma  8,68 mlrd. eurų.

Ar toks ministerijų asignavimų augimas yra racionalus? Kur tas atsakingas viešųjų finansų valdymas, apie kurį buvo kalbėta prieš rinkimus ir kurį deklaravo valstiečiai? Darnios Lietuvos Vyriausybės programoje rašoma: „racionalizuosime viešojo sektoriaus išlaidas“, efektyvinsime viešųjų finansų administravimą ir t.t. ir pan. Tai kur tos išsipūtusio biurokratinio aparato efektyvinimo priemonės? Ar 0,5 milijardo didinamas ministerijų finansavimas kaip nors su tuo susijęs? Pažiūrėkime, kam tie papildomi milijonai skiriami?

Štai, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje Kaimo plėtros programos priemonėms asignavimai didėja 9,1 mln. eurų. O toje pat ministerijoje rinkos reguliavimo priemonėms ir ES bei biudžeto finansavimo lėšų tiesioginėms išmokoms asignavimai didėja net 23,4 mln. eurų. Tai ar čia tiems auksiniams miltams ir auksinėms kruopoms? Nes, kaip matau, liūdnai pagarsėjusi Rinkos reguliavimo agentūra vis dar nepanaikinta ir puikiausiai sau gyvuoja „Kempinski“ viešbučio pašonėje.

Sveikatos apsaugos ministerijoje valstybės biudžeto asignavimai didėja net 90 milijonų. Kaip rašoma pokyčių paaiškinimuose, tai – Vyriausybės prioritetinių darbų įgyvendinimui, įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, visuomenės sveikatos stiprinimui, psichikos centrams ir pan.

Suprantama, didžiausias asignavimų pokytis yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Čia bendras asignavimų didėjimas siekia 238 mln. eurų. Daugiausia – išmokoms už vaikus, Sodros bendrosios pensijos dalies perėmimui į valstybės biudžetą, šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazėms, skatinamosioms įmokoms į pensijų fondus ir pan.

Kultūros ministerijoje asignavimai auga beveik 25 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerijoje – 150 milijonų, Ūkio ministerijoje – virš 30 milijonų, Švietimo ir mokslo ministerijoje – 33 milijonų, Vidaus reikalų – 28 milijonai.

Vien tik sudėjus visas ministerijų eilutes su įrašu DU, kas reiškia darbo užmokesčio didinimą arba kompensacijas, gauname virš 20 mln. eurų asignavimų didėjimą. Sutinku, kad atlyginimus reikia didinti ir biudžetiniame sektoriuje, tačiau kur tas optimizavimas, apie kurį buvo kalbėta? Kur tas sutaupymas, kurio sąskaita būtų galima didinti algas? Nematau jo 2018 m. „istorinio“ biudžeto projekte. Kaip ir nematau kol kas taip skambiai skelbto atsakingo viešųjų finansų valdymo. 0,5 milijardo didinamas ministerijų finansavimas nei iš tolo neprimena taip žadėto biurokratijos mažinimo.

LR Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Kęstutis Bartkevičius

Leave a Comment