Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Kęstutis Bartkevičius „ skaudžiausias klausimas dėl medienos klasterio vis dar neatsakytas“

Kęstutis Bartkevičius „ skaudžiausias klausimas dėl medienos klasterio vis dar neatsakytas“

Dėl nepastatyto medienos klasterio Mažeikiuose vienų oponentų esu vadinamas neryžtingu, nieko nenuveikusiu per ketverius metus politiku, kitų, dabar jau buvusios valdančiosios koalicijos partnerių, – „švelniu lobistu“ žemiečių naudai.

Iškyla klausimas – tai kaip iš tikrųjų bus su medienos klasteriu?

2014-11-19 mano iniciatyva buvo suorganizuoti susitikimai su Aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu, kuriuose UAB „Vakarų medienos grupės” valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas pristatė naują investicinio projekto idėją: iki 2018 m. Mažeikiuose įkurti medienos pramonės klasterį: pastatyti medienos drožlių plokščių fabriką, o aplink jį sukurti erdvę daugybei įmonių plėtoti savo verslus. Susitikime taip pat dalyvavo Mažeikių rajono meras Antanas Tenys, Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėjas Algimantas Čepys. Taip pat noriu priminti, kad 2014 m. spalio viduryje jau buvau suorganizavęs naujo investicinio projekto pristatymą Ūkio ministrui Evaldui Gustui.

Praėjus mėnesiui po susitikimų 2014-12-18 pateikiau Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad Lietuvos miškų mediena pirmiausia būtų aprūpinama vietinė medienos ir apdirbimo pramonė, o likusi dalis žaliavos – eksportuojama. Klasterio kūrėjams aktualią įstatymo pataisą Seimo nariai priėmė bendru sutarimu.

Tačiau paskutinę Seimo rudens sesijos dieną, 2014-12-23, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas suabejojo, ar įstatymo pakeitimai nepažeistų Konstitucijos, ir atidėjo svarstymą iki pavasario sesijos, t.y. 2015-03-10.  Taip pat gautą signalų, kad jei Seimas priims šias pataisas, jos nepraeis Respublikos Prezidentės filtro.

 Todėl,  2015-03-26 užregistravau kompromisinę pataisą, darančią aiš­kų ak­cen­tą, kad Vy­riau­sy­bė in cor­po­re at­sa­kin­ga bū­tent už me­die­nos, kaip stra­te­gi­nės ža­lia­vos, su­ku­ria­mą di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę, nes pri­dė­ti­nė ver­tė per­dir­bus me­die­ną iki ke­tu­rių ir dau­giau kar­tų vir­ši­ja par­duo­tos me­die­nos ver­tę. Tačiau šiai pataisai Seimo nariai nepritarė, Socialdemokratų frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės bei Konservatorių frakcijos narių balsų dauguma.

2015-05-14 Seimo nariai, tiek jau buvę Koalicijos partneriai, kurie mane vadino „švelniu lobistu“ žemiečių naudai, tiek buvusi opozicija, o dabar viena iš naujos valdančiosios daugumos formuotojų, siūlančių pokyčių, sutartinai atmetė prezidentės veto Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis buvo įrėžta, kad Lietuvoje veikia ne daugiau ir ne mažiau, o 42 valstybinės miškų urėdijos, toks įteisinimas apribojo Vyriausybės konstitucines galias reformuoti neefektyviai valdomą miškų ūkį, stambinti urėdijas, skaidriai naudoti medienos išteklius neužmirštant, kad valstybiniai miškai yra ne urėdijų, o kiekvieno Lietuvos piliečio turtas.

Medienos pramonės atstovai primena, kad precedentas, kai medienos pramonės investicijos išėjo iš Lietuvos, jau yra, – 2007 m. Alytuje, nesulaukus žadėtų miškų ūkio reformų.

Prisipažinsiu, dėl šito klausimo padariau viską, ką galėjau, deja, žmonės visais laikais prašo daugiau, negu galime. O negalime dėl dviejų priežasčių: arba įstatymas neleidžia, arba nėra lėšų. Bet, jei Jūsų valia būčiau perrinktas į Seimą, vis tiek pakartotinai teikčiau Miškų įstatymo pataisas, nesibaimindamas vėl būti pramintas „švelniu lobistu“ žemiečių naudai ir patikrindamas, ar 2016-10-09 naujai išrinkta permainų valdžia pasirengusi įgyvendinti pokyčius valstybėje, priimdama mano pateiktas Miškų įstatymo pataisas.